išskleisti

išskleĩsti, išskleĩdžia (ìšskleidžia), ìšskleidė 1. tr. LL211, Š, Rtr plonu sluoksniu išdriekti, iškloti: Skleĩsi, skleĩsi linus, nepaspėsi išskleĩsti – antpula bulbes kasti Sd. Išskleisk kūlį ant stogo stiegdamas J. Senis nutvėrė kūlį, išskleidė jį ant grebėstų J.Paukš. Išskleidžiau kningas Als. Išskleidžiau į aslą pupas Gršl. 2. tr. H, N, I, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ išskėsti, išplėsti ką suglaustą: Šlapią skėtį reikia tuojau išskleisti, gerai išdžiovinti ir pavalyti šepečiu rš. Povas uodegą ìšskleidė J. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius ìšskleidė, kojeles ištiesė priš saulę Žr. Jautis su išskleistais ragais rš. Jug ienas ir išskleida, kad arklį kinko Lk. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti DS285(Rs). Ne mano valia, – išskleidė rankas studentas Žem. Tas duris ìšskleidė ir įvažiavo vidun Ps. Aš akis ìšskleidžiau i žiūriu Vdk. Akelės jos, plačiai išskleistos, žibėjo Pč. | Šviesos spinduliai pro iškilą stiklą išeis iš skrynelės išskleistu pluoštu Mš. ^ Visą laiką rankas išskleidęs laiko (kryžius) LTR(Grk). | refl. K, Rtr: Vienam [lakūnui] neišsìskleidė parašiutas, vienas vargšas užsimušė Erž. Išsìskleidė mergelės aukso plaukai NdŽ. Nukrito rankos nabašninko, išsìskleidė į šonus Nmk. Pusiau rungų suriši tas rungvirves ir vėl krauni: jagu nesuriši, rungai išsiskleĩs Erž. Išsiskleidę kai perkūno ūsai LTR(Jz). ║ ištiesti, išvynioti ką sudėtą, susuktą: Čia aš kiek išmanydamas geriau nupasakojau, kas yra laivas, ir su išskleista nosine parodžiau, kaip jis vėjo varomas J.Balč. Žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, į jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus K.Kors. 3. tr. išleisti, išplėtoti (lapus, žiedus): Pumpuras ìšskleidė žiedus savo J. Oi tu, lazdyneli, žaliasis medeli, kuomet išskleisi žalius lapelius? (d.) Pkl. Ir išskleidė [avietėlė] baltūsius žiedelius (d.) Tv. | refl.: Medžio pumpurai išsiskléidžia pavasarį FT. Pumpurai jau tuoj išsiskleĩs DŽ¹. Neišsiskleĩdę vainiklapiai DŽ. Epušių pumpurus reikia rinkti, lapams neišsiskleidus rš. | prk.: Šitoji buvo gražuolė, moteris visai išsiskleidusio gražumo rš. ║ intr. sulapoti: Kad medžiai ìšskleida, yr dideliai gražu Štk. 4. refl. Š išplisti, išsklisti: Iš daikto žemės, smiltys, grūdai, drabužiai išsìskleidė J. Sula, tekėdama iš šaknių aukštyn, užsitūr tuo kartu kamiene, išsiskleid artimose šakose S.Dauk. Po visas ginslas krau[ja]s išsìskleida DūnŽ. Išsìskleidė tokios ugnys, kibirkštys, i nebliko nieko Grg. | prk.: Naktis išsiskleidė plačiai B.Sruog. 5. refl. Rtr iškrikti, išsiskirstyti: Parvažiuo[ja] jisai – tie arkliai išsiskleĩdę Vdk. Žmonės, išeję iš bažnyčios, išsiskleidė po visus kapus Sz. | prk.: Negalėjo surinkti minčių išsiskleidusių J.Bil. 6. refl. gaudomam susigūžti (ppr. apie vištą): Višta išsìskleidžia ir laukia, kol paimi Skr. 7. refl. pasidaryti stambiam, išplitusiam, išdribusiam: Išsiskleĩdusi karvė mūsoji Šermūnė Trš. Tešmuo išsiskleĩdęs, nėr ko laukt, reik eit milžt Jrb. Kokia pardžiūvus buvo, o dabar matytum – graži, išsiskleĩdus Jrb. Einu išsiskleĩdusi (išsikėtojusi) tokio[je] slydžiausio[je] Krš. Sėda išsiskleĩdusi kaip varlė Užv. Kaip tu sėdi?! Kaip ropynė išsiskleidusi Žem. Išsiskleĩdęs kaip devynios nelaimės Krz. Išsiskleidusi kaip Raseinių Magdė TS1901,4-5. 8. refl. ištižti: Molis nei verda, nei tirpsta, bet tyžta, išsiskleidžia ir pasiskleidžia rš. Jei kleckai neišsiskleĩs, būs gerai, jei išsiskleĩs – i po viso gerumo Trk. 9. tr. išardyti, suplėšyti: Jeigu greit uždarysi alų, tai kiekvieną [bačką] išskleĩs Gr. Mato, ka jau ìšskleista (po avarijos sudaužyta) Vdk. ║ refl. iširti, sugriūti: Išsiskleidė tekinis, muni ir paleido iš purmankų Šts. Šulus tuos parskėlė stačius, ir išsiskleidė siena DS133(Šmk). Suduskins [atomas] žemę, pamatysi, kaip viskas išsiskleĩs Krš. 10. refl. parvirsti: Ale tikrai, vos aš neišsìskleidžiau Varn. ║ refl. prk. atgulti susirgus: Kiek tokių jaunų išsìskleida! Vvr. Guliu išsiskleĩdusi, jau po visam (mirsiu) Rdn. ║ refl. prk. kristi negyvam, žūti: Paleido šūvį, ten pat ir išsìskleidė Šts. 11. tr. išeikvoti, iškleisti, išleisti: Tiek daug turėjo piningų, i visus paspėjo išskleĩsti Vdk. Tokie dvarponiai paleistuviai ìšskleidė turtus Krš. Kazys uždirba, bet veltui išskleidžia Vaižg. 12. tr. išplėtoti, išugdyti, išrutulioti: Laisvas darbas leidžia darbo žmonėms išskleisti visus savo sugebėjimus (sov.) sp. | refl.: Sudėtingos mašinos išsiskleidė iš paprasčiausių įrankėlių rš. Išsìskleidė rašytojo talentas DŽ¹. \ skleisti; antskleisti; apskleisti; atskleisti; išskleisti; nuskleisti; paskleisti; parskleisti; perskleisti; praskleisti; priskleisti; suskleisti; užskleisti